Žygio „Ten, kur „Puntuko vaikas“ arba Jurkiškio upelio slėnyje“ įspūdžiai

dsc_0424sum

Gegužės 13 d. vyko žygis į Jurkiškio upelio pažintinį taką kartu su Molėtų krašto skautais. Dalyviai keliaudami link upelio ieškojo trasoje paslėptų Asvejos regioninio parko specialisčių paruoštų užduočių, už kurių įvykdymą buvo apdovanoti prizais. Skautai taip pat buvo paruošę netikėtas užduotis. Pirmoji – „Pasitikėk draugu“, kur dalį kelio reikėjo eiti po du, kuomet vienam skarele buvo užrištos akys, o kitas paėmęs už rankos vedė ir pasakojo ką mato aplink. Vėliau dalyviai pasikeitė vietomis. Antroji užduotis gerokai sunkesnė, kuomet žygio dalyviai privalėjo eiti 5 minutes tylėdami. Tiems kam nepavyko, buvo „nubausti“. Pagal skautų tradiciją reikėtų į burną prisidėti saują akmenukų. Tačiau mūsų skautai ne tokie griežti ir akmenukus pakeitė saldainiais (žinoma, ne pačiais skaniausiais).

Atkeliavus prie Jurkiškio upelio žygeivius pasitiko kita skautų grupė, kuri trumpai supažindino, kokie dar iššūkiai laukia pažintiniame take. Pailsėję ir gerai nusiteikę visi draugiškai paruošė produktus skautiškam troškiniui ir tešlą skautiškai duonelei. Kol troškinys kunkuliavo ant laužo, dalyviai susidūrė su pirmąja kliūtimi. Norint tęsti kelionę Jurkiškio pažintiniu taku, reikėjo pereiti „minų lauką“. Ne iš karto pavyko tai padaryti, tačiau perplaukti „Šokolado upę“, apversti nedidelį tentą į kitą pusę ant kurio stovėjo patys dalyviai bei įveikti „voratinklio tinklą“ sekėsi puikiai.

Po kelionės pažintiniu taku ir jame įveiktų kliūčių jėgas padėjo atgauti skanus troškinys. Vėlyvų pietų metu skautė sesė Erika papasakojo apie kuprinėje keptą vištą, pristatė skautų uniformas ir ant jų esančių ženklelių bei emblemų reikšmes, paminėjo, kokios yra skautiškos specialybės ir kaip jas įgyti. Taip smagiai besišnekučiuojant kiekvienas dalyvis ant laužo išsikepė ir skautiškos duonelės.

AČIŪ skautų vadovams Jolitai ir Vytautui, skautėms Karolinai, Paulinai, Laurai, Erikai bei skautams Modestui ir Karoliui už puikiai praleistą dieną kartu.