Mitologinis paveldas

mitologinis-paveldas

Kaip rodo istoriniai duomenys, Asvejos ežeras (ar galbūt vidurinė jo dalis tarp Alkos ir Žingių) buvo vadinamas Alkais, Alka. Alkos pavadinimą patvirtina ir ežero pakrantėse užfiksuotos gyvenamosios vietovės tokiais pavadinimais: Alka, Našiūnų arba Daubarų Alkai.
Apie ežero dalį, esančią prie Dubingių piliavietės ir miestelio, pasakojama, kad čia nuskendo Dubingių bažnyčios varpai: “Užpuolė švedų kariuomenė pilį, tai tada bažnyčios varpus sumetė į ežerą. Per sumą bažnyčioje tie varpai ežere skambindavo, vėliau atlaikė kunigas mišias, tai nustojo.”
Tarp ežero pakrančių šventviečių, be jau minėtos Alkos, taip pat pažymėtina Našiūnų gojai, Šakimo Laumiaduobis, Laumikonių Laumiakalnis.

Padavimai pasakoja, kad Laumių kalne gyveno laumė kartu su kitom dviem laumėm Ankštos miškuose ir Rožiakmenyje dainavo sutartinę giesmę. “Laumikonyse, kaime, tai šitoj kalnoj gyvena laumė, o kita gyvena Unkščioj, Laumiaduoby, a trečia gyvena Rožių Akmene. Ir anys dainava sutartinę. Tai šita Laumikonyse pradėja: “Koja, koja, koja”. Laumiaduoby tai: “Tu kojela kojelyte”. Rožių Akmene tai: “Tu kojute kojučiute”.