Architektūrinis paveldas

Asvejos regioninio parko lankytoju centras

Architektūriniam paveldui atstovauja Dubingių smuklė, statyta 1842 metais Boleslovo Tiškevičiaus. Ji, kaip dauguma, tokio tipo pastatų stovi prie centrinės miestelio aikštės, atsukta į ją ilguoju fasadu.
Smuklė yra stačiakampio plano, padalinta į dvi dalis: gyvenamąją ir ūkinę – ratinę. Gyvenamosios dalies viduryje buvo priemenė, vakarinėj pusėj – užkandinė, už jos – smuklininko patalpa, rytinėj pusėj – viešbučio patalpos, iš jų įėjimai į ratinę. Ratinės gale buvo rūsys, o pietiniam kampe – tvartas. Iš viso 7 patalpos atskirtos rąstų sienomis.
Smuklė statyta iš aptašytų eglinių rąstų sienų ant akmeninio mūro pamatų, dengta šiaudais, XX amžiaus pradžioje šiaudinis stogas pakeistas į gontinį.

Prie pagrindinio įėjimo buvo gonkelis su 4 kolonom. Durų buvo 10, taip pat 10 langų, viena krosnis iš koklių, kita iš plytų. Prieangis, kuriame buvo rūkykla, turėjo plūkto molio aslą, o gyvenamosios patalpos – lentų grindis.
Ši smuklė Dubingiuose ne pirmoji. Ją mini XVIII a. pradžios ir XIX a. pradžios istoriniai šaltiniai. Rengiantis smuklės rekonstrukciajai, 1967 metais buvo vykdomi archeologiniai tyrimai, kurie parodė, kad smuklės vietoje buvęs mažesnis pastatas ir jis buvo sudegęs. Manoma, kad tai ankstesnės smuklės liekanos.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu pastatas priklausė girininkijai, iš kurios jį nuomavo žydai. Čia buvo monopolis, krautuvė ir restoranas. Karo metais čia buvo parduotuvė. Pokario metais įvairiais laikotarpiais buvo krautuvė, čia buvo gyvenama, laikomi gyvuliai, įrengtas pieninės punktas.
1968 metais smuklė buvo rekonstruota, įrengta poilsinė. Ji saugoma kaip būdingas XIX a. I pusės smuklių tipas, laikoma architektūros paminklu. Ji yra didžiausia rytų Lietuvoje.
2008 m., po smuklės rekonstrukcijos, joje įsikūrė Asvejos regioninio parko lankytojų centras ir direkcija.
Dubingiuose taip pat išlikusi medinė liaudiško tipo bažnyčios varpinė. 1565 m. reformatams evangelikams atėmus katalikų bažnyčią, jie rekonstravo kapinėse buvusią koplyčią ir įsirengė ten maldos namus. Liudvika Radvilaitė apie 1677-1678 metus pastatė naują medinę katalikų bažnyčią, kuri sudegė pokario metais.

Purviniškių kaime įdomus buvusių grafo Tiškevičiaus medžioklės namų pastatas.