Gamta | Hidrografija

Ežerai. Parko ežerai sudaro ryškiausią šiaurryčių ežeringąjį kraštovaizdį. Ežerai išsidėstė pažemėjimuose, atskiriančiuose vieną aukštumos masyvą nuo kito, taip pat ir aukštumos pakraščiuose. Vieną tokį pažemėjimą, esantį tarp Riešės ir Molėtų aukštumų, užima Dubingių ežerynas, kuriam ir priklauso parko ežerai. Dauguma ežerų priklauso rininiam tipui. Jie turi pailgas formas, kurių ašys nukreiptos vakarų – rytų kryptimi. Maitinami kritulių, gruntinių ir įtekančių upelių vandeniu.

Didžiausias parko ežeras Asveja. Ežeras ilgas, siauras, kaip upė vingiuotas, ištįsęs iš pietryčių į šiaurės vakarus. Tai ilgiausias Lietuvos ežeras. Plotas – 1015 ha, ilgis (neįskaitant įlankų iš šiaurės vakarų į pietryčius) – 21,86 km. Plačiausias ežeras pietryčių dalyje – 880 m, vidutinis jo plotis –  340 m. Kranto linija dideliu vingiuotumu nepasižymi, tačiau jos ilgis – 72,5 km. Didžiausias gylis – 50,2 m, vidutinis ežero gylis – 14,7 m. Ežeras – rininės kilmės. Turi tris atšakas: pietvakarių – Žalktynės įl. (ilgis – 4,96 km, didž. plotis – 0,42 km); šiaurės rytų -Vyriogalos įl. (ilgis – 2,9 km, didž. plotis – 0,46 km); šiaurės vakarų – įlanka ties Dubingiais (ilgis – 0.8 km, plotis ~ 100 m). Ežero pietrytinę dalį skiria siaura sąsmauka, kuria teka upelis. Ežere šešios salos, kurių bendras plotas – 4,4 ha.

Ežero krantai vingiuoti, aukšti ir statūs; Vyriogalos įl. pietvakarių ir pietryčių krantai pelkėti. Ežero guolyje yra 34 duburiai, iš jų -16 gilesni kaip 35 m (giliausi yra pietryčiuose). Asvejos ežeras pratakinis. Į jį įteka apie 10 įvairaus dydžio upelių ir nemažai šaltinių. Iš didesnių intakų paminėtina Kirnė, Baluoša, Jurkiškio upelis (iš Suoselio ež.). Šis trumpas upeliukas per 1,2 km atstumą pažemėja apie 12 m. Jis labai sraunus, primenantis kalnų upę. Iš pietrytinės ežero dalies išteka taip pat gana vandeninga Dubinga – dešinysis Žeimenos intakas. Atabradai – siauri, iš smėlio ir žvyro. Nendrynai ir meldynai reti. Vandens skaidrumas vasarą- 3 m, žiemą- 8,8 m. Dugno nuosėdų storis – 7-10 m.

Vandens augalija Asvejos ežere negausi, ežero užaugimo laipsnis nedidelis. Siauros ir retos augalų juostos tęsiasi tik ežero pakraščiais, didesnių sąžalynų niekur nesudaro. Ežere yra apie 14 rūšių žuvų: aukšlės, ešeriai, karosai, karšiai, lydekos, kuojos, lynai, raudės, seliavos, stintos, šapalai, vėgėlės.

Baluošų, ežeras Švenčionių raj. prie Molėtų raj. ribos, 14 km į šiaurės vakarus nuo Pabradės, 5 km į rytus nuo Dubingių. Tai ledo guolio ežeras, savo forma primenantis S raidę. Plotas – 254 ha, ilgis (iš vakarų į rytus) – 4,1 km, didžiausias plotis – 0,8 km, didžiausias gylis – 37,5 m (šiaurės rytuose), vid. gylis – 12,5 m. Kranto linijos ilgis – 9,8 km. Krantai daugiausia stati, tik vakariniame ir rytiniame galuose – lėkšti, pelkėti. Atabrade – smėlingas gruntas, aplink miškas, vakariniame ir šiaurvakariniame krantuose dirbami laukai. 5 salos (iš viso 2,4 ha, didžiausia – 1.4 ha). Dugne – 2 pailgos įdubos (vakarinėje ir rytinėje dalyse). Šiaurėje įteka Žverna, rytuose -bevardis upelis, vakaruose išteka Baluoša (į Asvejos ež.). Baluošai priklauso Žeimenos baseinui. Vandens skaidrumas vasarą – 2,8 m. Vakariniame krante yra Baluošos, šiaurinėje – Šilų kaimai. 16 rūšių žuvų: lydekos, karosai, kuojos, stintos, ešeriai, plakiai, raudės, karosai, karpiai, aukšlės, seliavos, sterkai, pūgžliai, vėgėlės, unguriai, lynai.

Ilgis, ežeras Molėtų raj. 2,5 km į šiaurės rytus nuo Dubingių. Plotas – 88 ha, ilgis (iš šiaurės į pietus) – 2,7 km, didžiausias plotis – 0.7 km, didž. gylis – 10, 5 m (šiaurėje), vid. gylis – 4,3 m. šiauriniame gale yra 3 įlankos. Krantai statūs, išskyrus pietinį. Per ežerą teka upelis (iš Limino ež. į Žverno ež.), vandens skaidrumas vasarą iki 2 m. Žuvys: lydekos, karšiai, kuojos, lynai, aukšlės, ešeriai.

Žvernas, ežeras Molėtų raj., 18 km į pietus nuo Molėtų, 3 km į rytus nuo Dubingių. Plotas -178 ha. Ežeras ovalus. Ilgis – 1.9 km, didžiausias plotis – 1,5 km, didžiausias gylis – 5 m, vid. gylis – 3,1 m. Krantai lėkšti, vietomis pelkėti. Yra sala (0,03 ha). Į ežerą įteka 2 upeliai, išteka upelis į Baluošų ež. Ežero dubens dugnas plokščias.

Ežere yra 12 rūšių žuvų: karšiai, lydekos, ešeriai, seliavos, kuojos, lynai, karosai, raudės, plakiai, aukšlės, vėgėlės, pūgžliai.

Purvinas, ežeras Švenčionių raj., 10 km į š.v. nuo Pabradės. Plotas – 19 ha, ilgis (iš šiaurės rytų į pietvakarius) – 1.2 km, didžiausias plotis – 0.3 km. Ežerą supa pelkės, krantai žemi, apaugę mišku, įteka 2 upeliai, išteka Purvynės upelis (Dubingos intakas).

Nikajis, ežeras Švenčionių raj., 3 km į p.v. nuo Joniškio. Plotas – 93 ha, ilgis – (iš pietvakarių į šiaurės rytus) – 1,18 km, didžiausias plotis – 1,3 km., didžiausias gylis – 7,8 m, vidutinis gylis – 4 m. Krantai labai vingiuoti, daugiausia žemi, kai kur pelkėti, vietomis sausi ir ardomi, pietuose aukšti, apaugę pušynu. Ežero pietuose yra medžiais apaugusi sala (0,25 ha). Įteka Jutonių ir dar vienas upelis, išteka Nikajė (į Arino ež.). Prie ežero įsikūręs Labaišiškių kaimas.

Galonas, ežeras Švenčionių raj, 2 km į p.v. nuo Joniškio, 1 km į vakarus nuo Arino ež. Plotas – 34 ha, ilgis – (iš šiaurės į pietus) – 1.2 km. Didžiausias plotis – 0,5 km, didžiausias gylis – 11,4 m, vid. gylis – 5,3 m. Kranto linija vingiuota, krantai neaukšti, apaugę mišku, pietinis krantas pelkėtas. Atabradas – platokas, smėlingas. Dugną dengia sapropelis ir molis.

Beržos, ežeras Molėtų raj., 2.5 km i šiaurės vakarus nuo Dubingių. Plotas – 52 ha, ilgis – 1.9 km, didžiausias plotis – 0,4 km, didžiausias gylis – 38 m, vidutinis gylis – 10.3 m. Ežeras rininis. Krantai (išskyrus vakarinį) statūs ir aukšti, kranto linijos ilgis – 5,5 km. Iš Beržos ežero į Suoselio ež. įteka upelis (Žeimenos baseinas).

Viranglis, ežeras nusidriekęs 1 km į pietus nuo Dubingių ežero vidurio. Tai labai siauras 170 m pločio ežeriukas. Jo plotas – 27 ha, ilgis – 2100 m. Ežero krantai aukšti, apaugę miškais, daugiausia alksniais, arba juose driekiasi dirbami laukai. Ežero altitudė – 144,2 m. Viranglio krantinės ilgis yra 4,75 km. Iš ežero išteka siauras upelis, kuris įteka į Dubingių ežerą.

Ešerinis. Šis ežeras yra pusiasalyje, esančiame tarp Žalktynės įlankos ir ežero atšakos. Ežeriukas turi ovalią formą, yra užpelkėjęs, beveik neįmanoma prieiti. Aplink gyvena gyvatės ir žalčiai.

Parko teritorijoje yra daug mažesnių ežeriukų: Smailių, Delvų, Galinis, Suoselis – Molėtų rajone; Liminėlis, Biržuvė, Krakinis – Vilniaus rajone; Jagomantas (Agamantis), Velniukas, Anglelis, Leikštinis, Dekiškių, Ešerinis – Švenčionių rajone.

Upės. Asvejos ežero apylinkėse palyginti tankus upelių tinklas. Tačiau dauguma upelių yra mažo vandeningumo, siauri, trumpi, apaugę žolėm ir krūmais. Didžiausia parko upė yra Dubinga, Žeimenos dešinysis intakas. Išteka iš Asvejos ežero, įteka į Žeimeną 18 km nuo jos žiočių.

Šiaurinėje draustinio dalyje į Suoselio ežerą įteka Stirnelės upelis (1,3 km ilgio), iš jo išteka Jurkiškio upelis, kai kur literatūroje dar vadinamas Melnyčėlės vardu. Tai neilgas, 1,2 km ilgio upelis, primenantis kalnų upokšnį. Dugnas klotas akmenimis. Jis įteka į Asvejos ežerą. Iš Baluošų ežero atneša vandenis vienas vandeningiausių šiame rajone upelių – Baluoša, turintis platoką slėnį. Jo ilgis – 1,1 km, baseino plotas – 6,6 ha. Šiaurrytinėje parko dalyje įteka Žvernos upelis (0.8 km). Jis yra natūralus, reguliuotas nebuvo. Parke yra ir laikinai tekančių upelių, kurie vasaros sausrų metu išdžiūsta.