Diena ant 3 neregėtų ežerų

Vasario 18 dieną visus norinčius kvietėme pakeliauti Asvejos regioniniame parke esančiais trimis užšalusiais ežerais. Žygio metu mus lydėjo žiemiškai snaudžiantis miškas, link salų ir piliakalnio neužšalantys, nerimstantys ir sava kalba kalbantys Žvernos ir Baluošų upeliai, ežerines stinteles gaudantys žvejai bei regioninio parko darbuotojai.

Pirmas aplankytas ežeras buvo Velniuko. Pagal legendą, šiame ežere šventą dieną per mišias žvejojęs žvejys pagavo velnią su ragais ir su uodega. Žygio metu taip pat netikėtai buvo pagautas velnias, nors ir ne šventą dieną žygiuota. Toliau tęsiant žygį nuo Velniuko ežero iki Jagomanto ežero tereikėjo pereiti kalną. Pasakojama, kad per Jagomanto ežerą senais laikais žiemos metu švedai gabenę skrynią su auksu. Ledas įlūžo ir skrynia dingo ežere. Karts nuo karto ji iškyla į paviršių ir atsiveria sutiktam žmogui. Vienintelė sąlyga, kad žmogus gali tik tris saujas aukso paimti. Tad ir dabar, norint rasti tą skrynią su auksu reikėjo įminti mįsles. Po surasto lobio, keliauta link trečiojo, Baluošų ežero. Baluošai – dubaklonių kilmės ežeras, kuris yra antras pagal dydį Asvejos regioniniame parke. Savo forma primena S raidę. Didžiausias gylis – 37,5 m. Krantai daugiausia statūs 10-15 m pakilę virš vandens lygio ir beveik ištisai apaugę spygliuočių mišku. Jame yra 5 salos. Minint piliakalnių metus, papasakota apie Baluošų piliakalnį.

Sugrįžusių į stovyklavietę laukė vakarienė bei pirtis.

 

AČIŪ labai visiems dalyvavusiems šiame 3 ežerų žygyje. Smagu, kad nepabijojote sušlapti kojų ir praleidote dieną kartu. Ypač AČIŪ už labai gerą garą pirtyje Vladislav Maliuk.