Pusiaužiemis arba kada barsukas verčiasi ant kito šono

Artėja Viduržiemis. Optimistai džiaugiasi žiemos išdaigomis, jos teikiamais malonumais. Pesimistai jau keiksnoja žiemužę nepagailėjusią sniego, ledo, sukėlusią daug papildomų rūpesčių. Mokantiems džiaugtis kiekviena nauja diena linkime neprarasti gyvenimo džiaugsmo, o kam įkyrėjo žiema, siūlome išbandyti senolių patarimą. Sako, tereikia suskaičiuoti dvylika praplikusių vyriškių. Ties dvyliktuoju tiesiog šūktelėti: „Prapulk!“ Ir šaltis dings. Kiek sunkiau sužinoti, kuris gi vyriškis visiškai plikas, kai spaudžiant šaltukui visi užsimaukšlinę kepures. Tačiau liūdėti neverta. Greitai sausio 25-oji, kuri  mūsų tradiciniame kalendoriuje – Viduržiemis. Mūsų senoliai pasakytų: –  ,,dzienelė  pailgėj per ėriuko pėdelį“. Nuo saulėgrįžos  jau pailgėjo viena valanda ir devyniomis minutės.
Liturginiame kalendoriuje ši diena skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomam apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu. Kadangi tai nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės tą dieną į bažnyčią neskubėdavo. Tačiau tą dieną visi labai įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu saulėta, buvo spėjama, kad bus graži vasarą ir geri metai. Jeigu debesuota – tais metais daug žmonių mirs. Jeigu lyja ar sninga –  laukia didelis kainų šuolis, nes javai dar laukuose supus. Pučia smarkus vėjas, tarp žmonių kilsią dideli neramumai.
Tą dieną miške savo oloje ir barsukas nubunda ir iškiša galvą apsidairyti. Jeigu šviečia saulė, išsigąsta savo šešėlio ir sprunka atgal į savo guolį. Žinoma, taip ir neprasimankštinęs. Koks gi gali būti miegas ant nugulėto šono? Prastas. Taigi – ir sniegas greit susmegs, ir ateis ilgai lauktas ankstyvas pavasaris. Jeigu apniukę, barsukas pasivaikščios po mišką, visur pripėduos, o pagal tai ir suprasime, kad barsukas apsivertė ant kito šono bei vėl kietai įmigo. Pavasario sulauksime negreitai. Negana to – jis  bus vėlyvas ir šaltas.
Pusiaužiemis, dar vadinama Kirmėline, Kirmių diena, Krikštais, Kumeliuko krikštynomis, tik viena iš tradicinių metų švenčių. Kiek daug papročių, tradicijų išlikę supranti tik pradėjęs domėtis ir gilintis. Atsiveria ištisas lobynas… Padeda įminti begalę mįslių – kas, kodėl ir kaip…
Vaikučiai, paklausinėkite savo tėvelių, senelių, vyresnio amžiaus kaimynų, giminaičių ir jie Jums papasakos daug įdomaus apie savo vaikystę, tradicijas ir papročius. Paskubėkite, kol dar nevėlu. Ypač mūsų kaimuose. Ten dar gyvena išmintis ir gyvoji tradicija.
Sveikiname visus – greitai Pusiaužiemis.  Žiemužė šiais metais nepašykštėjo puraus baltumo, žiemiškų džiaugsmų, bet kaip džiugu kai ji išeina pavirtusi čiurlenančiais upeliais…
Lengvos ir džiaugsmingos, be didelių rūpesčių antros žiemužės pusės.