Jurkiškio upelio pažintinis takas
Dėmesio! Važiuodami į Jurkiškio upelio pažintinį taką vadovaukitės kelio ženklais, nes, dažniausiai, navigacija veda trumpesniu, bet prastu keliu per miškelį (Lakštingalų gatve), kur gilios provežos ir duobės gali sugadinti žemesnį automobilį ir likusią kelionę.
Autobusus, namelius ant ratų palikite aikštelėje prie kurios stovi 5t ženklas, nes paskutiniai du šimtai metrai kelio iki pažintinio tako tęsiasi stačia nuokalne/įkalne. Prie upelio tako pradžios yra lengviesiems automobiliams skirta stovėjimo aikštelė.
Jurkiškio upelio slėnyje įrengtas 1,5 km ilgio pažintinis takas su informaciniais stovais. Upelis dar vadinamas Melnyčėlės vardu, nes kažkada, manoma, čia veikė vandens malūnas. Tai vienas įdomiausių ir įspūdingiausių Asvejos regioninio parko gamtos vietų. Pavasarį čia atplaukia neršti kuojos ir aukšlės. Upelio ilgis tik 1,2 km, tačiau per šį trumpą atstumą jis „nukrenta“ apie 12 metrų.
Sraunumu ir vingiuotumu jis primena kalnų upelį, šlaitų aukštis siekia 18 metų. Upelio vagoje guli didžiulis Jurkiškio akmuo, dar vadinamas „Puntuko vaiku“ – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, kurio apimtis daugiau kaip 5 metrus. Šis akmuo yra rapakivi grupės granitinis akmuo. Rapakivi yra suomių kalbos žodis: rapa – reiškia sudūlėjęs, sutrūnijęs, o kivi – akmuo. Tokio tipo granitai išlenda iš žemės kristalinio pamato pietinėje Suomijoje. Geologai neabejoja, kad tuomet, kai ledynas slinko iš šiaurės į pietus, šitą akmenį kaip ir kitus didelius akmenis, kuriuos rasite upelio slėnyje, atrideno iš Suomijos ir atsitraukdamas paliko.
Privažiavimas žvyrkeliu.
Žmonėms su judėjimo negalia lankyti nepritaikyta.
Liudgardo šlaito pažintinis takas
Liudgardos šlaito takas yra priešais Vainikų salą esantis status, brandžiu pušynu apaugęs aukštas šlaitas šiaurinėje Asvejos ežero pakrantėje tarp Baluošos upelio žiočių ir Giraičiu kaimo. Čia atsiveria nuostabus vaizdas į Asvejos ežerą. Šlaite įrengti laiptai, kuriais galima nusileisti prie Asvejos ežero, o šlaito ketera įrengtas naujas pažintinis takas su informacine sistema, edukaciniais įrengimais ir poilsio vietomis, vedantis prie kito parke esančio Baluošo upelio. Kadangi keliausite ilgiausio ežero Lietuvoje pakrante, grįžimo dalis kartosis tomis pačiomis vietomis arba bus galima pasirinkti grįžimą miško keliuku.
Viduryje pažintinio tako jus pasitiks geologinis objektas – sufozinis cirkas. Lotyniškai žodis circus reiškia „ratas“, tad nenuostabu, jog šioje arenoje vykstančios pramogos buvo pakrikštytos būtent tokiu vardu. Tai yra reiškinys, kuomet šlaite esančios smulkaus smėlio dalelės pakliūva į požeminių vandenų srautą ir yra su juo išplaunamos. Tokioje vietoje ima formuotis apvalios formos įgriuva. Sufozinis cirkas savo forma primena gamtinį amfiteatrą. Perėjęs sufozinio cirko viršumi, ant ežero šlaito rasi įrengtą nedidelį akmeninį jo maketą.
Pažintinio tako ilgis – apie 1,8 km į vieną pusę. Šlaito aukštis ~25 m.
Automobilius statyti šalia „Oro Dubingiai” poilsiavietės ir du šimtus metrų paeiti iki tako pradžios.
Žmonėms su judėjimo negalia lankyti nepritaikyta.
Dubingių piliavietės takas
Jei atvykai į Asvejos regioninį parką, tai šiuo taku pasivaikščioti yra būtina. Įspūdingoje vietoje – ant aukštos kalvos, Asvejos ežero pusiasalyje, – vingiuojantis takas veda pro šimtamečius ąžuolus, pro specialiu gaubtu uždengtą Radvilų rūmų fragmentų ekspoziciją, buvusios evangelikų reformatų bažnyčios vietą, Radvilų palaidojimo kriptą, panoraminius vaizdus į ilgiausią Lietuvoje ežerą ir vietą, kurioje tarpukariu stovėjo puošni vadinama Prezidento Antano Smetonos vila. Pakeliui – ir atokvėpio vietos, ir įdomias istorijas pasakojantys informaciniai stendai. O nemokamos programėlės dėka savo išmaniajame telefone išvysi atgijusius 3D pastatus: puošnius rūmus bei evangelikų reformatų bažnyčią.
Ant piliakalnio stovėjusi Dubingių pilis – svarbus XIV – XVIII a. Lietuvos kultūros, pramonės, gynybos centras, mena karą su Kryžiuočių ordinu, reformaciją – reikšmingas mūsų istorijos epochas. Pilis susijusi su žymių to meto asmenų (Vytauto Didžiojo, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Barboros Radvilaitės ir kitų) gyvenimu ir veikla. Dubingiai neatsiejami nuo Radvilų giminės iškilimo ir suklestėjimo istorijos.
Pažintinio tako ilgis apie 1,5 km.
Nėra automobilių stovėjimo aikštelės. Automobilius statyti Dubingių miestelio centre arba kitoje tilto pusėje, kur ruda pavėsinė.
Žmonėms su judėjimo negalia lankyti nepritaikytas.
Gurakalnės pažintinis takas
Gurakalnės pažintinis takas skirtas patirti ir susipažinti su aukštapelke – paskutinį pelkės raidos tarpsnį ir susipažinti su joje augančiais augalais.
Ramybės oazė – Gurakalnės aukštapelkė, apsupta brandaus miško šlaitų, kurioje galima sutikti ant kiminų besišildančius driežiukus ir žalčius. Auga mėsėdžiai augalai – Saulašarės ir tik labai rūgščią terpę mėgstantys augalai: gailiai, viržiai, vaivorai (girtuoklės), kiminai, švyliai, spanguolės, pelkiniai žinginiai. Per pelkę įrengtas medinis takas, leidžiantis iš arčiau pažinti čia augančius augalus.
Pelkės – viena svarbiausių Lietuvos kraštovaizdžio dalių. Kartu tai yra bene labiausiai ignoruojamas, nykstantis mūsų šalies gamtos elementas, nežiūrint ypatingos ekologinės ir estetinės reikšmės. Iki žmogaus veiklos pelkės Lietuvoje užėmė, įvairiais duomenimis, iki 20 proc. teritorijos. Šiandien jų tėra tik apie 2 proc., ir šis plotas toliau mažėja. Priežastys – sausinimas, durpių eksploatacija, klimato kaita. Lietuvoje aukštapelkės sudaro apie 20% visų pelkių ploto.
Aukštapelkė – ežerų ir žemapelkių duburiuose susidariusi pelkė, kurios centrinė dalis yra iškilusi aukščiau už pakraščius. Aukštapelkes maitina tiktai krituliai, tad mineralinių medžiagų yra labai mažai ir jos vadinamos oligotrofinėmis. Jų paviršius dažnai išgaubtas t. y. centrinė dalis yra aukštesnė nei pakraščiai, kuriuose kaupiasi sekli vandens juosta – lagas. Dėl aukštapelkėse besikaupiančios kiminų dangos susidaro durpės, todėl šio tipo pelkės dažnai paverčiamos durpynais.
Gurakalnės pelkės pažintinio tako medinės infrastruktūros daliai reikia remonto. Šiuo metu ruošiamės jį tvarkyti, tad eidami taku būkite atsargūs.
Automobilių stovėjimo aikštelės nėra. Automobilius statyti šalia „Oro Dubingiai” poilsiavietės ir penkis šimtus metrų paeiti mišku iki Gurakalnės aukštapelkės.
Žmonėms su judėjimo negalia lankyti nepritaikytas.