Dubingių piliavietė
Įspūdingoje vietoje – ant aukštos kalvos, Asvejos ežero pusiasalyje. Šalia tako, aplink visą piliavietę, auga šimtamečiai ąžuolai, klevai. Eidami pamatysite buvusios evangelikų reformatų bažnyčios vietą, Radvilų palaidojimo kriptą, panoraminius vaizdus į ilgiausią Lietuvoje ežerą ir vietą, kurioje tarpukariu stovėjo puošni Prezidento Antano Smetonos vila. O po specialiu gaubtu rasite uždengtą buvusių Radvilų rūmų, kur gyveno Barbora Radvilaitė, ekspoziciją, ir nemokamos programėlės dėka savo išmaniajame telefone išvysite atgijusius 3D pastatus: puošnius rūmus bei evangelikų reformatų bažnyčią.
Dubingių žemės vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1334 m., aprašant Livonijos ordino puolimą.
Naujausi archeologiniai tyrimai rodo, kad Dubingių piliavietė saloje – dabar pusiasalyje – buvo apgyvendinta dar I tūkst.viduryje, ir nėra abejonės, kad XIV–XV a.rašytiniuose šaltiniuose minimas Dubingių žemės centras buvo būtent čia. Jis išaugo gentinio laikotarpio piliakalnio vietoje. Apie 1412–1413 m. Vytautas Dubingiuose pastatė naują medinę pilį. Prieš 1430 m. Vytautas piliavietėje fundavo ir pastatė Šv. Dvasios vardo bažnyčią. Tolimesnė piliavietės raida rašytiniuose šaltiniuose atsekama jau tik nuo XV a. pabaigos – XVI a. pradžios, kada ji atitenka Radviloms. Nuo to laiko iki XVII a. vidurio Dubingiai neatsiejami nuo Radvilų giminės iškilimo ir suklestėjimo istorijos. XVII a. antroje pusėje pagrindine Radvilų pilimi tapus Biržams, prasidėjo Dubingių nuosmukio laikas. 1808 m. Dubingius nusipirko M. Tiškevičius, bet to meto planuose piliavietės vietoje pažymėta tik buvusių pastatų griuvėsių vietos, o visa likusi teritorija buvo dirbami laukai ir šienaujamos pievos.