Tautosaka | Sakmės
MOTERŲ CHARAKTERIAI
Kai dievas sutvėrė pasaulį, nu, ir išvarė žmogų Adomą iš rojaus. Tai turėjo Adomas septynis sūnus ir vieną tik duktę. Nu, kai jau jie suaugo, šitie sūnai, pradėjo vienas su kitu nerimaut, kad nori kožnas vienas vestis su savo seseria, ba daug žmonių nebuvo, nei vyrų, nei moterų, tik šitie pirmieji žmonys. Dievas žiurėjo, kad čia blogai išeina. Pradėjo tie broliai peštis. Atėjo dievas pas Adomą ir sako:
– Adomai, matau, kas su tavo sūnais išeina: jie pešas – nori kožnas vienas vest savo seserį. O tu paimk padaryk dėžutes ir apversk po dėžutėm žąsį, katę, kalę ir kiaulę.
Tai Adomas ir padarė, kai sūnai buvo išėję laukan, kad jie nematytų. Ir dukterį apvertė po dėžute.
– Nu, – sako dievas, – eikit ir imkit, kų rasit, tai jums bus žmonos.
Tiesiog vienas atvertė ir rado mergaitę. Nu, ale mat kai buvo kalė, tai ir stovi po charakteriu kalės – loja kaip kalė pikta. Kur toj žąsė, tai jos vis toj a charakteris toks kai žąsies, nu, vis tik ba, ba, ba, ba ir lojoja. A kur katė – draskos kaip katė. A kur buvo šita tikra mergina – jos charakteris žmogaus. Užtat moterų tik septinta dabar yra žmoniško charakterio.
Sakmė užrašyta Šaukšteliškių k. Iš Balio Ilgevičiaus, 71 m. užrašė J.Dovydaitis.
LTR 4105 (172)