Rytoj minėsime Žolinę. Lietuvoje ši diena nuo seno glaudžiai susijusi ne tik su tikėjimu, bet ir su gamta, derliumi bei pagarba žemei.

Rugpjūtį gamta jau dovanoja vasaros vaisius: laukuose noksta javai, pievose žydi žolynai, soduose ir daržuose bręsta derlius. Todėl Žolinė – puiki proga sustoti ir padėkoti už tai, ką užaugino žemė ir žmogaus rankos.

Vienas svarbiausių šios dienos simbolių – žolynų puokštė. Į ją tradiciškai dėdavo įvairias pievų ir darželių gėles, vaistažoles, javų varpas, žalumynus, o kai kur – ir daržo gėrybes. Puokštėje susipindavo tai, kuo tuo metu buvo turtingi namai ir laukai.
Saugomose teritorijose Žolinė mums primena ir dar vieną svarbią žinią – gamta nėra vien derliaus aruodas. Pievose žydintys augalai yra maistas vabzdžiams, prieglobstis gyvūnams ir svarbi natūralių ekosistemų dalis. Tad lankydamiesi gamtoje rinkimės atsakingai ir saugokime retus bei saugomus augalus.

Tegul šių metų Žolinė būna proga ne tik susirišti žolynų puokštę, bet ir iš naujo pastebėti, kokia turtinga ir gyva yra mus supanti gamta.
Žolinė – kai vasaros dovanos tampa dėkingumo puokšte.